Havajai - grupė salų Ramiajame vandenyne, kurios sudaro šiaurinį didžiulio
salų tinklo, vadinamo Polinezija, kraštą. Polinezijos tautos kalba
panašiomis kalbomis, o jų kultūra siekia priešistorę. Dar gerokai prieš 1788
metus, kai keliautojas Džeimsas Kukas paskelbė atradęs salas, polineziečiai
jau buvo išvystę sudėtingą socialinio elgesio, bendruomenės vystymosi ir
dvasinio tobulėjimo sistemą.
Iš kur atkeliavo polineziečiai? Dauguma antropologų sutinka, jog Polinezijos
gyventojai yra susiję su melaneziečių rasėmis Australijoje bei Malaizijoje.
Kai kurie tyrinėtojai dėl polineziečių bei egiptiečių kalbų ir polineziečių
mitų bei hebrajų biblijos panašumo tvirtina, jog juos įtakojo keliautojai iš
šiaurės Afrikos. Pasak kelių rašytojų, polineziečiai yra dingusio žemyno,
nugrimzdusio po Ramiuoju vandenynu, gyventojų palikuonys. Thoras Heyerdahlas
teigė, jog polineziečius įtakojo Pietų Amerikos majai. Teorijų yra daug.
Terminu Huna neseniai pradėtos vadinti senųjų Havajų
gydymo bei mistikų praktikos. Huna reiškia užslėptą arba paslaptį.
Hunos žinovas vadintas kahuna, kas išvertus pažodžiui reiškia pusiausvyros sergėtojas.
Seniau šios praktikos vadintos ho'omana ir ho'omanamana, kas reiškia manos, tai yra energijos,
kūrimą.
Ho'omana išsivystė izoliuotose bendruomenėse, vadintose ohanomis. Genčių
vadai (ali'i) tokias bendruomenes valdydavo padedami žinių, kurie stabilumą
jose palaikydavo skatindami laikytis griežtos kapu (tabu) sistemos, garbinti
protėvius (Kupuna), dvasias-sergėtojas (Aumakua) ir dievus (Akua). Didžioji
dalis bendruomenėms vadovavusių šeimų buvo laikomos kalani - dievų
palikuonimis - ir jų žodžiai laikyti įstatymu.
Kahuna įvairių sferų žinovais tapdavo po daugelį metų
trukdavusių apmokymų, kurie prasidėdavo dar vaikystėje. Kadangi havajiečiai
ilgai neturėjo rašto, žinios paprastai buvo perduodamos žodžiu. Svarbią informaciją
jie dažniausiai išmokdavo per giesmes. Klaidos giedant laikytos dievų, protėvių
ar vadų įžeidimu, todėl užmaršus giesmininkas galėjo būti skaudžiai
baudžiamas. Tai giesmes skatino mokytis ypač stropiai.
Priešingai painiavai ir chaosui, vyraujantiems mūsų šiuolaikinėse Vakarų
pasaulio visuomenėse, gyvenimas Havajų ohanoje buvo paprastas ir stabilus -
paremtas pono (dorovingumo) ir harmonijos vertybėmis. Daugelis senųjų Havajų
"kapu" papročių ir ritualų vakariečiams, ko gero, pasirodytų nepriimtini.
Pavyzdžiui, baisiu moters nusižengimu havajiečiai laikė valgyti daugumą
banano rūšių; tikėta, jog prasižengėlė susilauks dievų rūstybės ir mirs.
Jeigu ne dievai, tai moterį greičiausiai žiauriai nubaustų patys gentainiai.
Huną sukūrė ir puoselėjo nedidelėse
bendruomenėse gyvenantys žmonės.
Skirtingose Havajų dalyse galima rasti skirtingus jos variantus. Senųjų
mokymų šerdimi laikomas aloha, arba kitaip - meilės, harmonijos (pažodžiui
- "Mes kvėpuojame kartu"), principas mums suteikia pagrindą kurti
mūsų pačių
pasauliui tinkančią Huną. Taigi, ją galima pritaikyti ir vakariečiams.
Kitaip nei mistinės sistemos, išvystytos senovės Egipte, Kinijoje ir
Indijoje, Huna yra paprasta suprasti ir naudoti. Tačiau net ir pačiuose
Havajuose ją gaubia paslapties šydas. Nedaugelis vietos kahuna sutiktų
mokyti ne havajiečius bei nedaugelis havajiečių prisipažintų žiną daugiau
apie šį išminties kupiną senovės mokymą. Vienas mano draugas havajietis
kartą prasitarė: Haole (baltieji imigrantai) pavogė mūsų žemes,
pavogė mūsų
vaikus, o dabar kėsinasi ir į mūsų sielą!
Ikikrikščioniškieji ritualai išliko kitose Polinezijos salose. Tačiau
senosios tradicijos Naujojoje Zelandijoje, Taityje ar Velykų saloje dažnai
gerokai skiriasi nuo havajiškųjų, nors havajiečiai ir nesunkiai atpažįsta
daugelį dievų vardų bei ritualų. Havajiečių Hunoje išsivystė
kelios atšakos:
vadinamosios Hunos Ku žinovams rūpėjo emocijų ir laukinių vietų
galia; Huna Lono sieta su intelekto galia, pavyzdžiui, žemdirbyste ir statyba; Huna Kane
- su dvasiniu ir bendruomenės vystymusi.
Huna gali tapti žingsniu ir tavo kelyje. Trys esminiai jos momentai: tavo
gyvenimo prasmės aiškumas, tavo ketinimų skaidrumas ir tavo žinių taikymas.
Kad susikurtume erdvę malonumą teikiančiam vystymuisi, galime pasinaudoti
Havajų tradicija. Kiekvienas iš mūsų turi savybių, kurios gali praversti ir
kitų žmonių gyvenimuose, - ir jei jūsų savybės tampa mūsų
savybėmis, o mūsų savybės tampa jūsų savybėmis, tuomet
galime sukurti ohaną. Hunos esmė - su meile ir džiaugsmu gyventi taikioje
bendruomenėje bei išlaikyti pusiausvyrą su gamta.
Mahalo ir amana
(ačiū ir tebūnie taip)
You may contact the author in English by e-mail
|
(Soulwork Lithuania) Huna ir Havajai Lietuviškai
